- girčė
- gir̃čė sf. (2) žr. girtė 1: Gir̃čių uogų privalgiau Mrc. Vaikai valgo girčès Rud. Mėlynes uogas sumaišė su gir̃čėm Rud.
Dictionary of the Lithuanian Language.
girčė
Look at other dictionaries:
girčia — girčià sf. (2) žr. girčė: Jau ir gir̃čios prinoko Kl. Privalgius girčių uogų, tai galva apkvaista Nč … Dictionary of the Lithuanian Language
